Tai buvo sena brošiūra “Perspėjimas nusidėjėliams. Paskutiniai žmogžudžio Roberto Foulkso žodžiai, 1679“.
- Štai, paimkite ją ir perskaitykite per savaitgalį. Pažiūrėkite, ar tai nėra daug tikriau negu visi kada nors parašyti istoriniai romanai.
Džonas Faulzas (John Fowles), “Magas“
Kaip teisingai pastebėjo rašytojas, realus gyvenimas dažnai būna daug labiau intriguojantis, nei šimtai grožinių romanų puslapių. Dažniausiai tokias istorijas atrandu netikėtai, kaip ir šį kartą, kai vakarą nutariau skirti dar niekada nematytam kino žanrui – klasikiniam film noir. Taip jau susiklostė (sutapimas? bet kokie sutapimai priežasties ir pasekmės pasaulyje man yra įtartini), kad pirmas į rankas pateko 1942 metų “This Gun for Hire” su Veronica Lake.
Ir tik vėliau, išnaršęs internetą skersai ir išilgai, sužinojau, kad lemtingosios smulkutės (vos 1,51 m ūgio) blondinės karjera buvo lyg supernovos žvaigždės sprogimas – nors beprotiškai gražus, bet labai trumpas: sėkmingiausiais savo veiklos metais, nuo 1941 iki 1946, Veronica Lake iš pradedančiosios Holivudo aktorės virto garsia kino ekranų deive, uždirbančią į savaitę 4500 dolerių (įvertinus infliaciją, šiandien tai būtų virš dviejų milijonų dolerių), kriminalinių trilerių femme fatale, visos šalies numylėtine, kurios auksinių garbanų peek-a-boo stiliaus šukuosena tapo Amerikos grožio etalonu, akimirksniu išpopuliarėjusiu tarp dailiosios lyties atstovių (1943 metais JAV moterų darbo priežiūros komisija net oficialiai rekomendavo aktorei pakeisti šukuoseną, kadangi ilgi palaidi plaukai sukeldavo grėsmę prie staklių dirbančių moterų saugumui, “Hair Style for Safety WWII“, US News Review, Issue 5).
Tačiau, sėkmė lydėjo neilgai – sudėtingas charakteris, nesutarimai su darbdaviais ir kolegomis (ko pasekoje 1948 metais studija Paramount nutraukė ilgalaikį kontraktą su aktore), prasidėjusi finansinių nesėkmių ir skyrybų virtinė, depresija, paranoja ir nevilties slopinimas alkoholiu galutinai nustūmė Veronica Lake į užmaršties liūną. Retkarčiais ji dar pasirodydavo kino ekranuose, tačiau dažniausiai tai buvo pigūs TV projektai arba trečiarūšiai filmai. Galiausiai, 1962 metais, žurnalistai aptiko buvusią stilingiausią Holivudo įžymybę dirbančia nedideliame viešbutyje (Martha Washington Hotel) padavėja kokteilių bare. Šis skandalas trumpam sugrąžino Veronica Lake į viešą gyvenimą: ji vėl kviečiama į televizijų studijas, žurnalų redakcijas, 1972 metais išleidžia autobiografiją “Veronica: The Autobiography of Veronica Lake“.
Veronica Lake mirė 1973 metais vieniša ir niekam nereikalinga. Į gyvenimo pabaigą ji galutinai prasigėrė, nuolat turėjo reikalų su policija dėl viešosios tvarkos pažeidimų, o paskutinis filmas, kuriame ji pasirodė buvo totalus šlamštas apie gyvuosius numirėlius (Flesh Feast, 1970). Jos kūno pelenus laidojimo namai saugojo tris metus, kol pagaliau buvo sumokėta už kremavimo paslaugas.
***
Klasikinio Veronica Lake stiliaus įtaka populiariojoje kultūroje išliko iki mūsų dienų. 1988 metais filmo “Who Framed Roger Rabbit” animuota veikėja Jessica Rabbit buvo sukurta naudojant būtent Veronica Lake ir, dalinai, Rita Hayworth išvaizdos detales. Jos šukuosena peek-a-boo, kai plaukų garbanos iš dalies dengia dešinę veido pusę ir akį, yra išskirtinis Veronica Lake “firminis ženklas” (40-ųjų žiniasklaidoje aktorę net juokais vadino The Peek-a-boo Girl).
1997 metais filme „Los Andželas slaptai“ (L.A. Confidential) Kim Basinger suvaidino elitinę laisvo elgesio moterį, kurios stilius buvo visiškai toks pat kaip ir Veronica Lake. Aktorė ilgai ir įtemptai repetavo, norėdama kaip įmanoma tiksliau atgaminti žymiosios film noir žvaigždės įvaizdį. Už šį vaidmenį Kim Basinger gavo Oskar‘o apdovanojimą (geriausias antro plano vaidmuo).
Čia norėčiau pacituoti, kiek perfrazavęs, kino ir TV apžvalgininką Joną Ūbį: “Pats filmas – tikra puota amerikiečių film noir gerbėjui, mat jis sukurtas pagal James Ellroy (jo knygos tapo ne vieno film noir pagrindu) kūrinio motyvais. Negana to – režisierius atkuria ir to kino atmosferą, ir jo stilių, ir net vaidybos manierą. Be to, „Los Andželas slaptai“ – tai dar ir puikiai suregztas trileris, ir savotiškas moralite apie pralaimėjusi idealizmą”.
***
Praėjusių laikų žavesys vėl ir vėl įkvepia mados kūrėjus, kvepalų gamintojus, fotografus, menininkus ir visus grožio puoselėtojus. Klasikinio Veronica Lake stiliaus detales naudoja Britney Spears, Aaliyah, Scarlett Johansson, Sienna Miller ir kitos pop kultūros atstovės.
Garsiąją peek-a-boo šukuoseną, primenančią Holivudo auksinius laikus, nesunkiai galima sukurti ir namų sąlygomis, internete pilna patarimų, tokių kaip, pvz. stilisto Johnny Lavoy.
Įdomūs faktai:
- Tikrasis aktorės vardas – Constance Frances Marie Ockelman.
- Nuolatinis Veronica Lake partneris, aktorius Alan Ladd taip pat buvo neaukšto ūgio, todėl, režisierių ir studijos Paramount vadovybės nuomone, puikiai tiko smulkutei blondinei.
- Kai buvęs aktorės meilužis Marlon’as Brando sužinojo iš žiniasklaidos, kad Veronica Lake dirba paprasta padavėja viename Niujorko kokteilių bare, jis išsiuntė jai tūkstančio dolerių čekį. Veronica įrėmino jį ir saugojo namuose iki pat mirties.
- Klasikinio film noir parodijoje “Dead Men Don’t Wear Plaid” (1982) buvo panaudota ištrauka iš filmo “The Glass Key” (1942), kuriame vaidino Veronica Lake.
- Los Andželo mieste, Holivudo šlovės alėjoje (Hollywood Walk of Fame) aktorei atidengta žvaigždė už nuopelnus kino menui.
- 2009 metų kompiuteriniame žaidime “Still Life 2” dalyje užduočių naudojami Veronica Lake gyvenimo ir kūrybos faktai.
Verta pamatyti:
The Blue Dahlia (1946)
The Hour Before the Dawn (1944)
So Proudly We Hail! (1943)
I Married a Witch (1942)
The Glass Key (1942)
This Gun for Hire (1942)
Sullivan’s Travels (1941)
I Wanted Wings (1941)
2010 © r.m.
